- įsmelkti
- 1 įsmel̃kti, -ia, į̃smelkė 1. tr. ppr. impers. geliamai suskausti, nudiegti: Moterei ligūstai, kaip vis, įsmélkia jai [šoną] J. Ar labai sopa dantį? – Tai gerokai įsmélkia Š. Atidarysiu langą, bo jau galvą į̃smelkė Vdžg. Jeigu neįsmelktų rankų [skambinant varpais], tai būtų gražu rš. 2. refl. įsibrauti, įlįsti, įsigrūsti: Taip daug žmonių, kad vos įsìsmelkiau Jrb. Kažin, per kur jis įsismelkė į sodą – rodos, nei spragų nėra Šil. Kada, įsismelkęs į vidų, metė akimis jisai ant stalo, tenai vietoje kumpių barkšojo kaulai V.Piet. Jis buvo vienas iš pirmųjų keliautojų, įsismelkusių toliau į žemyną rš. | Kad galėčiau kur į žentus įsismel̃kti! Vrb. 3. refl. sklindant įsiskverbti, apimti, paveikti: Per ilgą laiką jis (kvapas) buvo giliai įsismelkęs į gražiųjų vilų vidų J.Gruš. Iš pradžių atrodė, kad tai tik užkurtusios ausys kartoja tą įsismelkusį iki gyvo kaulo ūžesį P.Cvir. | prk.: Vaišnys pajuto, kaip apmaudas įsismelkė jam į širdį J.Balt. Žargoninė kalba jau buvo įsismelkusi į pačią gyvenimo praktiką rš. Liaudies muzikos elementai nepastebimai įsismelkdavo į originalią kompozitoriaus kūrybą sp. \ smelkti; atsismelkti; įsmelkti; nusmelkti; pasmelkti; persmelkti; prasismelkti; prisismelkti; susmelkti
Dictionary of the Lithuanian Language.